Agnužės nei geras, nei blogas

Kažin kodėl mane labai dažnai įsipylus pilnutėlį puodelį ir nešant jį iš vieno kambario galo į kitą, suima čiaudulys? Kartais puodelį spėju kur nors pastatyt, kartais - ne. Tada arba pasiseka bečiaudant neišlieti, arba nepasiseka. Tokios istorijos rytais nutinka.
Viltė vakar užmigo labai anksti pliaupiant lietui, maniau, kad dar budinsis, bet taip ir nebenubudo, teko nešt į lovą nakčiai. Atsikėlė šįryt po penkių. Mamai nieko kito nelieka - tenka taip pat ropštis iš lovos. Draugaujam.
Vis galvoju, kad reikia pagaivinti šį savo blogą, tik įkvėpimo nesulaukiu. Gal reikia nelaukti, pagalvojau šįryt (štai ką reiškia, kad rytas protingesnis už vakarą) ir tiesiog parašyti ką nors. Apie tai, kaip gyvenu, kuo gyvenu, kas įvyko, kol nerašiau. Daug įvyko, tad gal dėl to sunku išsirinkti tai, apie ką parašyti.
Nelabai seniai radau internete Rūtos blogą.
Ten tarsi mano išgyvenimai, susiję su motinyste, surašyti. Džiaugiuosi šios moters dienoraščiu. Puikiai rašo. Ačiū už atvirumą ir nuoširdumą - retai šiandien tai pasitaiko. Norim atrodyti kitiems geriausia, gražiausi, sėkmingiausi. Internete taip lengva gerai atrodyti. Kažkur nukrypau.

Dar trumpai brūkštelsiu apie kitą blogą. Jau ir Elzė atsikėlė, ruošimės darželin. Atradau scrapbooking'ą. Nuostabus dalykas. Parašysiu apie jį atskirai. O čia blogas scrap'o pradininkės Lietuvoje.