Agnužės nei geras, nei blogas

Jau tik kelios valandos iki naujų ir taip norisi dar prieš šventinių maistų ruošimus truputėlį stabtelėt ir pažiūrėti į jau beveik pasibaigusius metus. Turbūt didžiausias patyrimas buvo pratinimasis prie naujų namų, Elzei prie naujo darželio, tarpusavy derinomės, nes ir Roberto tėvukai pradėjo kitam namo gale gyventi.
Dar didžiulis džiaugsmas ir turtas - scrapbooking'o atradimas, o drauge su juo - viso būrio nuostabių merginų.
Taip pat labai džiaugiuosi atradusi mamadienį, kur tokios artimos temos, lyg mano lūpomis papasakota būtų. Ačiū Rūtai už jį.
Daug įvyko dalykų, sunku minutei prisėdus, viską prisiminti ir parašyti, bet ačiū Dievui už praėjusius metus, už viską, kas juose buvo gera ir mažiau gera, ačiū už pamokas, suvokimus, patirtis. Ačiū už iš naujo atrastą mano širdies džiaugsmą - veltinį. Ačiū už žmones, kurie buvo šalia ir mane mylėjo, ačiū, kad aš turėjau galimybę rodyti savo meilę jiems.
Turiu tikslų kitiems metams ir pamaniau, jei užrašysiu juos, galėsiu sugrįžti čia, kai apims tingulys, ir perskaityti iš naujo. Pirmas tikslas - būti dėmesingesnei, mažiau kalbėti ir daugiau klausytis. Antras - pradėti organizuoti savo laiką, kad kuo efektyviau jį išnaudočiau. Kaip tai padaryti, dar nežinau, bet reiks sugalvoti. Dieną daugiau buvau sugalvojusi, bet dabar jau neprisimenu:))
Smagaus susitikimo su naujais metais! Nesusitrenkit kaktom.