Agnužės nei geras, nei blogas

Nuskilo mums laimė praėjusią savaitę porai dienų išlėkti paatostogauti į Druskininkus. Neturėjom atostogų nuo tada, kai gimė Elzė, o jai po savaitės jau penkeri metai sukaks:) Paskutinį kartą dviese atostogavom pirmą mūsų pažinties vasarą - važinėjom su palapine po Žemaitiją.
Taigi, pirmadienį nuvežėm mergaites pas mano tėvukus į kaimą, pernakvojom ir antradienio rytą išlėkėm į Druskininkus. Dangus niaukėsi, apie Vilnių pradėjo lyti ir lijo visą dieną, bet nuotaikos labai negadino. Nuvykom į Druskininkus, įsikūrėm, nulėkėm į Vandens parką, papietavom ir porą valandų vaikščiojom po pirteles ir plaukiojom šiltuose baseinuose. Gėris neapsakomas:) Kadangi vis dar lijo, nusipirkom maisto ir žiūrėjom filmus. Taip pat gėris, nes buvau pamiršus, ką reiškia ramiai pažiūrėti filmą, kai niekas nešokinėja šalia ant sofos ir nekviečia ko nors paduoti.
Kitą dieną aplankėm drožinių ekspoziciją, vėl nuėjom porai valandų pasiplaukioti, vakare susitikom su po operacijos sveikstančiu Mariumi, o kitą rytą sėdom į mašiniuką ir pradėjom kelionę namų link. Užsukome į Merkinę, persimetėm keliais žodžiais su ant piliakalnio sutikta vyresne pora. Užsukom į Alytų, papietavom, aplankėm alytiškius, užsukome į Jiezną, iš čia pavežėjom senutę dzūkelę, kuri per penkiolika minučių bendros kelionės išpasakojo visą savo gyvenimą - bėrė žodžius net įkvėpimui laiką taupydama:) Tuomet - ant Punios piliakalnio, kur vėl sutikom tą pačią porą, su kuria ant Merkinės piliakalnio matėmės. Diena jau sukosi į antrą pusę, todėl pajudėjom Molėtų link ir apie septintą vakaro jau buvom pas vaikus. Pernakvojom ir parlėkėm į Vilnių. Atsipūtę:)

Grįžusius namo pasitiko žolė iki kelių ir braškių derlius:)



Daugiau nuotraukų čia galite paieškoti:)