Pagaliau susitvarkiau savo kampą. Labai tvarkingai neatrodo, bet kitaip jau nemoku. Gal jau ir nebeišmoksiu tokios tvarkos, kai viskas būna taip dailiai sudėliota, surūšiuota, apgalvotai turi savo vietą. Mano tvarkoj visad lieka kažkiek betvarkės:)
Taigi, kol dar nepriaugo panelės iki atskiro kambario noro, vieną vaikų kambarį užėmiau aš su savo skrebinimo priemonėm, vilnom, siuvinėjimais ir t.t.
Ir vėl paimu vilną į rankas. Vieni paskutinių darbelių - gumytės į plaukus mažai mergytei:)
Žalias gyvenimas: kaip mažinti ekologinį pėdsaką kasdienėje rutinoje
Prieš 2 savaites
4 komentarai:
Ach kaip aš pavydžiu, kurie turi savo darbo kambariuką. Maniškį jau priš metus okupavo dukrelė, tad dabar reik tenkintis tik komoda. Beja o jau kokios gražios gumytės veltinukai. Turbūt dukrytėms patinka jas nešioti.
Kaip batsiuvys be batų, taip aš ir mano mergaitės - be veltinių:))) Čia buvo užsakymas ir gumytės iškeliavo kažkam dovanų.
vaje, kaip tau faina, kad turi savo ramu kampeli ;) as keliauju su visom savo dezutem per ivairias buto vietas ;D
sveikinu su ikurtuvemis :), jaukiai ten atrodo viskas,
Rašyti komentarą