Taip, esu ta, kuri žinojo šimtas ir vieną priežastį, kodėl mums nereikia naminio gyvūno. Ir ką jūs sau manot?
Sveiki. Vėl prisėdau rašyti. Pakirbėdavo mintys apie tai, kaip smagu buvo rašyti dienoraštį ir bendrauti čia su žmonėmis. Pakirbėdavo ir vėl tas mintis nustumdavau, nes NĖRA LAIKO. Tas baisusis NĖRA LAIKO. Tik gyveni ir tampa aišku, kad nuo noro, turbūt, daugiau priklauso. Taigi, dabar NORIU. Tikriausiai, gera priežastis rašyti.
Dar viena pažintis šioje mugėje buvo su Egle iš Eglės gėlių. Stebėjau jos tinklapį nuolat ir buvo be galo gera susipažinti ir sutikti nepaprastai savo darbą mylintį žmogų. Jau dabar svajoju, kaip palikusi šeimyną namie, pavasarį trauksiu į Eglės sodybą pirkti gėlių. Ten žinot kiek galima kalbėti apie augalus? Begalybę valandų! Pradėjome vasaros atostogas - visi vaikai namie, mano veltinio užsakymų eilė visiškai sutrumpėjo ir atsirado viltis, kad pagaliau pavysiu eilės galą ir pasimėgausiu jausmu, kai esu niekam nieko neskolinga:) To nuo rudens nebuvo, kai įšokau į prieškalėdinį traukinį, kuris iki šiol vis dar lėkė. Svajoju apie naujas spalvotas vilnas, braškes iš lysvės ir zyliojimą rasotoj ryto žolėj...
Į vieną įrašą netilpo abu filmukai:) Taigi, mudvi su Elze televizoriun buvom įlindusios, Justinas niekaip iškrapštyti negalėjo:)) Ne juokas, ašaros buvo...
Vis neparašau, kaip kokia pažadukė:)) Veliu veliu veliu:) Paskutinėm dienom negaliu atsiplėšti nuo šių mažulių
