Agnužės nei geras, nei blogas

    Pradėjome vasaros atostogas - visi vaikai namie, mano veltinio užsakymų eilė visiškai sutrumpėjo ir atsirado viltis, kad pagaliau pavysiu eilės galą ir pasimėgausiu jausmu, kai esu niekam nieko neskolinga:) To nuo rudens nebuvo, kai įšokau į prieškalėdinį traukinį, kuris iki šiol vis dar lėkė. Svajoju apie naujas spalvotas vilnas, braškes iš lysvės ir zyliojimą rasotoj ryto žolėj...

      Gal pavyks bent vasarai atgaivinti dienoraštį ir papasakoti apie mūsų dienas. Gegužės pabaigoje atšventėm Sekmadieninės mokyklos pabaigtuves ir vaikščiojome po Trakų Vokę. Buvo puiki iškyla su mylimais žmonėmis ir noriu pasidalinti Arnoldo sukurtu klipuku su nuotraukomis iš mūsų pasibuvimo:

Į vieną įrašą netilpo abu filmukai:) Taigi, mudvi su Elze televizoriun buvom įlindusios, Justinas niekaip iškrapštyti negalėjo:)) Ne juokas, ašaros buvo...

Vis neparašau, kaip kokia pažadukė:)) Veliu veliu veliu:) Paskutinėm dienom negaliu atsiplėšti nuo šių mažulių

Dar noriu parodyti mūsų vaizdelius, nes ne visiems matosi Facebook'e.
Mūsų mažiukas

Vėl ilga pertrauka čia. Bet ne iš tingėjimo - augam, sukamės tarp mokyklos, darželio, būrelių, o aš kiekvieną laisvą minutę veliu veliu veliu. Taigi, noriu pranešti, kad šį penktadienį mūsų "Vija" vežasi ir mane į "Duokim garo" su visais veltiniais:)

Kaip grįšiu, susikaupsiu ir parašysiu apie mūsų žiemą, kuri tikrai įdomiai prabėgo. Ir vaizdelių kokių įdėsiu:) O dabar tik tokį velykinį:)

Jau antrus metus rudenį keliauju į darželį per Menų savaitę su vaikais daryti rankdarbių. Praėjusiais metais vėlėm kamuoliukus, o šiemet gaminome atvirukus. Įdomu stebėti, kaip tie patys vaikai per metus paaugę ir jau ilgiau sukaupia dėmesį, miklesniais piršteliais darbuojasi. Pernai atnešiau jau subadytus kamuoliukų ruošinukus, vaikai tik merkė į vandenį, muilavo ir suko tarp delniukų. 4-5-erių metų vaikams buvo pats tas ir pagal sudėtingumą, ir pagal pamokėlės laiką.

Šiemet man talkino draugė Alina, nes nešiausi kartu ir Justiną, todėl papildomos rankos buvo labai reikalingos. Paruošėm pagrindukus atvirukams, su skylamušiais prikirtom figūrėlių, kurias vaikai spalvino, klijavo ir visaip kitaip puošė. Atvirukai pavyko puikiai, po vieną jau panaudojo kaip kvietimą seneliams į Advento vakaronę. Tėtis net ginčijosi su Vilte, kad ten pirktinis kvietimas, o ši išpūtus akis aiškino, kad PATI padarė:))
Dar kažkaip pagalvojau, kad pernai dar tik buvau pradėjusi lauktis, o šiemet jau Justinas kabo auklėtojai ant rankų ir visur dalyvauja:) Dar nori parodyti veltą namelį. Jį vėliau, kai Viltės grupėje buvo užduotis tėveliams pagaminti savo namą, o vaikai po to darė Trakų Vokės žemėlapį. Mūsų namelis toks mažutis išėjo, palyginus su kitais, bet spalvingas ir ryškus, kad matytųsi iš toli:))

Buvo truputį užstrigęs mano dienoraštis, bet išsiaiškinau, kas atsitiko ir vėl galiu rašyti. Nors, tiesą sakant, nelabai tam yra laiko.
Paskutinės mūsų savaitės buvo pilnos įvykių - lėkėm į Kauną į mano brolio vestuves, tą patį savaitgalį sudalyvavom bažnyčios Palapinių šventėje ir pradėjom mokslo metus. Šį kartą jau rimti mokslo metai, nes Elzė iškeliavo į pirmą klasę. Rimta, susikaupusi, pagaliau išlaukusi, o dabar besidžiaugianti mūsų pirmokė. Nori į visus būrelius, patinka mokytis, kol kas užsidegusi ir laiminga.
Viltė taip pat su noru keliauja į darželį, labai pasiilgo savo auklėtojos, net sakė, kad jos Daiva taip gražiai šneka, jog net verks norisi. Pasiilgusi buvo iki graudulio. Šiemet vėl ruošiasi koncertui Pasakų parke, net akys žiba, kai žino, kad lips ant scenos.
Didžiausi pasikeitimai prasidėjus rudeniui įvyko dienos ritme. Tenka greitai suktis, norint visur suspėti. Ryte palieku mažiuką tėčiui, vežu mergaites į mokyklą ir darželį. Palydim Elzę į klasę ir einam su Vilte į jos grupę. Užšoku į vietinę parduotuvėlę ir lekiu namo. 12.30val. jau reikia Elzę pasiimti iš mokyklos, o apie 17val. - Viltę. Dar trečiadieniais abi vieną po kitos reikia nugabenti į Kultūros centrą į muzikos pamokas. Vakar buvo geras oras, todėl keliavom su vežimu ir pasiėmėm nešyklę. Panešiojau, pavežiojau mažių, kol sesės muzikavo, tada lėkėm namo. Kai lis lietūs, reiks susigalvoti, kaip kitaip praleisti tą laiką, bet bet kokiu atveju tai puikus laikas, kurį galima skirti mergaitėm kiekvienai atskirai - Viltė papasakoja apie darželį, su Elze pasiplepėjom, kaip einasi mokykloje. Vakare su Justinu keliavau į rankdarbių klubą Kultūros centre - susirinko gražus būrelis merginų, su kuriomis ir šiemet rankdarbiausim. Tarpai tarp lakstymo skiriami namų ruošai ir maisto gaminimui, kas ne visad puikiai pavyksta, labiausiai nukenčia tvarka namuose, bet čia jau niekad nebuvo mano stiprioji pusė:)

Pora vaizdelių



Dar kelios mano paskutinių darbelių nuotraukos

Vakar vakare jau nebeturėjau jėgų anei įkvėpimo ką nors parašyti, bet neparašyti Mamos dienos proga, kai motinystė man itin svarbi, kaip ir negaliu. Tiesa, kažko ypatinga nepapasakosiu, tik noriu padėkoti Dievui už savo Mamą, už savo Robertą ir mergaites. Jau didelės užaugusios. Elzė šiuo metu ne itin mėgsta fotografuotis. Viltė - labai mėgsta. Ir taip, ir kitaip, ir iš visų pusių.




Šiemet darželyje Mamoms gamino Svajonių gaudykles. Aš gavau net dvi:)


Mūsų kieme jau pradeda žydėti pirmieji žiedai. Rudenį prisodinau daugybę tulpių, kurios pamažu skleidžiasi ir džiugina. Išgąsdino ilgai lauktas lietus, pasipylęs ledais iš dangaus, tačiau nei gėlės, nei pražydęs abrikosas, atrodo, nenukentėjo.



Visoms Mamoms - mūsų žiedai. Ir tikri, ir velti, kurie buvo skirti papuošti sceną per tradicinį vietinį renginį.

Labai labai dėkojame Mamų menei, kad suorganizavo puikią ekskursiją į Vilniaus Oro uostą. Nelabai turiu laiko šįkart plačiau pasakoti, nes priešvelykinė savaitė šiemet itin užimta renginiais, pasiruošimais ir, žinoma, namų tvarkymais, todėl brūkšteliu trumpai ir rodau nuotraukas.
Iki Oro uosto vykome traukinuku, tuomet pasitikimo salėje mus pasitiko atstovė spaudai, su kuria keliavome į išvykimo salę. Iš čia patraukėme į autobusą, kuriuo važinėjome uždaroje Oro uosto teritorijoje, matėme lėktuvus iš arti, gaisrininkai parodė ir papasakojo apie savo automobilius, aprangą ir visa naudojamą įrangą, leido įlipti į mašiną ir viską pačiupinėti. Visi buvo sužavėti.
Buvo labai labai įdomu.

Šiandien mūsų mergaitėms ir Viltės grupiokui bei kaimynui Dominykui buvo didelis išbandymas - vaikai trise dainavo Pasakų parke vykusioje tradicinėje rudens šventėje. Panašu, kad mamos ir auklėtoja drebėjo labiau nei vaikai, kurie puikiai drąsiai pasirodė.

Viltė ir Dominykas susikaupę prieš pasirodymą.


Jau scenoje.



Dalinasi saldžią dovaną.



Keturi šaunuoliai - auklėtoja Daiva, Dominykas, Viltė ir Elzė. Dar viena šaunuolė muzikos vadovė Elana nepateko į kadrą:)




Jau po šventės namie ragauja paskutines avietes.

Retas atvejis, kai ir aš patenku į kadrą:))

Šis savaitgalis kaip niekad buvo gausus renginių - šeštadienį Trakų Vokė šventė 635 metų vardo paminėjimo jubiliejų. Iš pačios šventės nuotraukų dar neturiu, nes palikau namie fotoaparatą, bet žinojau, kad Paulius fotografuos, tad ir nebegrįžom pasiimti.
Iš vakaro vaištinėdama po miestelį užfiksavau pasiruošimus:

supurentą rudeninę žemę,

laukiančius svečių vartus,


sutramdytus lapus,


saugomus naujus laiptus,


užsiropštusį ant stogo "akmenį" ir net šiukšlių konteinerį pasidabinusį,


vėl šventės proga suplazdėjusį drugelį



ir ruošiančią darželinukų parodą Kristiną.

Beveik pradingau paskutiniais mėnesiais iš internetinės erdvės. Bet tikro gyvenimo - apsčiai. Po beveik 6-erių metų mergaičių auginimo, grįžau į darbinę veiklą, turėjau progos daug ką apgalvoti ir be galo apsidžiaugiau, kai Dalia iš Mamų menės pakvietė nuo rugsėjo vesti rankdarbių užsiėmimus. Apsidžiaugiau todėl, kad man labai patinka rankdarbiai ir, pabūsiu nekukli:) - kai ką net visai neblogai sekasi padaryti:) Taip pat per paskutinius metus supratau, kad nesu prekiautoja ir to, ką pagaminu savo rankomis, tinkamai parduoti nemoku, be to man sunku susikaupti, mobilizuoti jėgas ir VIENAI dirbti pagal grafiką, pvz. užsakymų. Kitas suvokimas, skatinantis imtis mokyti rankdarbių - džiaugsmas bendrauti, džiaugsmas dalintis tuo, ką moku, džiaugsmas matyti nuostabą akyse moterų, kurios pirmą kartą paima vėlimo adatą į rankas, kad jos PAČIOS tai padarė.

Tad šiuo įrašu norėjau pakviesti visas (o gal ir visus?) į Mamų menę rugsėjį. Užsiėmimų grafiką ir kitą informaciją rasite jų tinklapyje.

Iki malonaus!

Seniai berašiau, nes išėjau į darbą, o dabar jau tiek visko prisikaupė, kad sunku susikaupti ir gražiai sudėlioti, todėl apie mūsų gyvenimą bus kada nors vėliau:)
Dabar noriu pareklamuoti ir rekomenduoti Jurgitos ir Edmundo sodyboje šią vasarą vyksiančias stovyklas vaikams - puiki aplinka, svetingi šeimininkai, netoli nuo Vilniaus, bet visiškas kaimas:) Daugiau informacijos ieškokite čia: http://stovyklosmatiskeje.blogspot.com/
Pakvieskite ir savo draugus!

Paskutinę šių metų dieną norisi prisėsti ir surašyti, kokie buvo tie metai. Ne kasmet to norisi. Šiemet - taip.
Pirmas pusmetis mūsų šeimynai buvo sunkus, net labai. Finansiškai, o dėl to ir emociškai. Bet juk viskas praeina. Tikėjau tuo, tikėjau, kad Dievas davė tą situaciją, kad išmoktume, kad suprastume ir daugiau žinotume. Tuo pat metu buvau laiminama nepaprastai šiltu jausmu - vesdavau Elzę rytais į darželį, o grįždama viena per parką ir Liepų alėją jausdavausi taip jaukiai, kad nė akimirkai neateidavo mintis, gal nereikėjo mums to namo. Čia, Trakų Vokėj, kaip niekur kitur jaučiuosi namie, savo vietoj, jaučiu visišką širdies pilnatvę, matau, kad čia gera augti mūsų mergaitėms.
Po pirmojo sunkaus pusmečio, vasara atnešė naują etapą - turim kaimynus, kuriais labai džiaugiamės. Dabar pilnas namas vaikų, šurmulio, draugysčių, bendrų rūpesčių ir džiaugsmų. Visi kartu valgėm ir Kūčių vakarienę.
Dar labai svarbus dalykas, nutikęs man šiais metais - darbo pasiūlymas projekte Diena kartu. Buvo labai netikėta ir labai džiaugsminga, kad galėsiu dirbti čia, kur gyvenu, ir dirbti vietiniams žmonėms.
Dar viena nauja pradžia - mūsų bažnyčios vakariniai susirinkimai Matiškėse. Tikimės šiame krašte išaugti į gražią bendruomenę.
Manau, kad tikrai ne viską surašiau. Daug svarbių dalykų įvyksta kasdien, tik reikia juos pastebėti ir už juos padėkoti. Kad esam, kad galim patirti, pajausti, nuveikti. Ačiū!
Dabar - keletas vaizdų:) Kaip gi be jų:)
Panelės kalėdiniam renginyje bažnyčioje


Daugiau nuotraukų čia ir čia.
Na ir galiausiai pažiūrėkit filmuką , kaip gražu toj mūsų Trakų Vokėj.







Mano nuotraukos ir Pauliaus Lileikio puikūs vaizdai.

Smagiai jums sutikti ir labai ačiū, kad lankėtės, skaitėt, draugavot:)