Agnužės nei geras, nei blogas

Vakar vakare jau nebeturėjau jėgų anei įkvėpimo ką nors parašyti, bet neparašyti Mamos dienos proga, kai motinystė man itin svarbi, kaip ir negaliu. Tiesa, kažko ypatinga nepapasakosiu, tik noriu padėkoti Dievui už savo Mamą, už savo Robertą ir mergaites. Jau didelės užaugusios. Elzė šiuo metu ne itin mėgsta fotografuotis. Viltė - labai mėgsta. Ir taip, ir kitaip, ir iš visų pusių.




Šiemet darželyje Mamoms gamino Svajonių gaudykles. Aš gavau net dvi:)


Mūsų kieme jau pradeda žydėti pirmieji žiedai. Rudenį prisodinau daugybę tulpių, kurios pamažu skleidžiasi ir džiugina. Išgąsdino ilgai lauktas lietus, pasipylęs ledais iš dangaus, tačiau nei gėlės, nei pražydęs abrikosas, atrodo, nenukentėjo.



Visoms Mamoms - mūsų žiedai. Ir tikri, ir velti, kurie buvo skirti papuošti sceną per tradicinį vietinį renginį.